- orus
- orùs, -ì adj. (4)
1. didus, iškilnus, solidus: Žmogus buvo oraus veido V.Piet. Kiekvieną rytą jis ateina į darbą orus, tvarkingai apsirengęs rš.
õriai adv. S.Dauk, BŽ46: Jie oriai pasisveikino ir, netarę nė žodžio, susėdo ant stovėjusių kambaryje trijų kėdžių rš. ║ garbingas: Jo vardas be galo orùs J.Jabl. Krivė krivaitis paprastai buvo žilas senelis, kursai ilgus baltus rūbus dėvėjo, didžiai orus ir labai godojamas nu svieto S.Dauk. Susirinko dumčiai iš visų Lietuvos luomų į tą orią dūmą S.Dauk.2. svarbus, reikšmingas: Šitus klausimus reikia gerai pasverti ir perkratyti, nes yra itin orūs A1885,234. Mūsų kalba yra teip didžiai ori liežuvių moksle JJ.
Dictionary of the Lithuanian Language.